IMG_HD2.jpg

Prussia-Museum ir Proistorės valdybos Karaliaučiuje medžiaga Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejuje Berlyne

Museum für Vor- und Frühgeschichte
Staatliche Museen zu Berlin
Spandauer Damm 2
14059 Berlin

Archeologinė medžiaga iš Klaipėdos krašto, į šį muziejų patekusi tiesiogiai, aptarta kitame šio tinklapio skyriuje. Čia bus aptarta Karaliaučiuje veikusių institucijų Proistorės valdybos ir Prussia-Museum medžiaga, patekusi į Berlyną po II Pasaulinio karo.

Sprendžiant pagal išlikusius dokumentus, dalis Prussia-Museum fondų kartu su dalimi šio muziejaus ir Proistorės valdybos medžiaga iš Karaliaučiaus buvo išgabenti dar 1943 m. ir pervežti į Karlshofą. Iš čia dalis evakuotos kolekcijos ir dokumentacijos nukeliavo į Deminą ir dvarą Broock. Karlshofe likusi kolekcijos dalis pateko į Olštyną, Demino dalis buvo suskaidyta ir pateko dalinai į vietos kraštotyros muziejų, dalinai į Ludwigslust archyvą, iš kur visgi pateko į Berlyną.

Pirmieji Prussia-Museum archeologinės kolekcijos eksponatai ir dokumentacija Berlyną pasiekė 1949 m., kur buvo saugomi Proistorės institute, o 1990 m. perduoti Rytų Vokietijos Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejui (Museum für Ur und Frühgeschichte).

Prussia-Museum eksponatai

Šiuo metu Berlyno muziejuje saugomų radinių iš Klaipėdos krašto skaičių nustatyti neįmanoma, nes didžioji jų dauguma neidentifikuoti. Be Ramutten/Ramučių(Girkalių) ir Oberhof/Aukštkiemių kapinynų medžiagos muziejuje identifikuoti tik apie 50 radinių iš 30-ies vietovių. Neabejotina, kad tarp neidentifikuotų eksponatų irgi yra radinių iš Klaipėdos krašto.

Apie Berlyno muziejuje saugomus Prussia-Museum eksponatus ARCHEOLITO projekto metu 2008 m. suorganizuotoje konferencijoje praneimą skaitė dr. Christine Reich. Pranešimas publikuotas leidinyje Archaeologia Lituana. T. 10.

Archyvinių dokumentų kolekcijos

Kaip jau buvo minėta, kartu su Prussia-Museum eksponatais į Berlyną atvyko ir dalis Prussia-Museum bei Proistorės valdybos (Landesamt für Vorgeschichte) archyvinės dokumentacijos. Tai archeologinių tyrimų dokumentacija, atskirų asmenų archyvai, oficialus susirašinėjimas su privačiais asmenimis. Archyviniuse dokumentuose nurodoma, kad kartu su kitais dokumentais iš Berlyno buvo evakuoti O. Tischler ir E. Gisevius archyvai (Menghin, Reich, 2008, p. 72). Pastarojo asmens veikla labai svarbi Klaipėdos krašto archeologijai, nes jis vertintinas kaip vienintelis žinomas ikimokslinės archeologijos atstovas Klaipėdos krašte. Jo archyve turėjo būti spalvotų Klaipėdos krašto piliakalnių piešinių, kurie, kaip ir J. M. Guise medžiaga svarbi ne tik ikonografiniu požiūriu. Deja, E. Gisevius archyvų likimas neaiškus.

J. M. Guise archyvinė medžiaga (Fondas IXh)

Prūsijos kartografo J. M. Guise medžiaga naudojosi visi piliakalnių sąvadų sudarytojai. Jo palikimas – tai popieriaus lapeliai su piliakalnių eskizais ir situacijų planais. Ši medžiaga buvo panaudota nuo XIX a. vidurio sudarant topografinius žemėlapius M 1: 100000 ir M 1:25000. J. M. Guise darbo dėka ant jų buvo sužymėti visi jo identifikuoti Rytprūsių piliakalniai. Šiandien J. M. Guise medžiaga turi ne tik ikonografinę vertę, nes šiandien jau ne visi jo aprašyti piliakalniai išlikę. Kaip pavyzdį galima pateikti duomenis apie Gibišių piliakalnį:

Projekto metu surinkti duomenys ir J.M. Guise kartotekos kopijos panaudotos:

BAUBONIS Z, ZABIELA G. Klaipėdos rajono piliakalniai. Klaipėdos rajono savivaldybė, 2009, p. 45 (klaidingai nurodyta, kad J.M. Guise archyvinė medžiaga yra L.Tamulyno archyve);

TAMULYNAS L. The contribution of local residents to the development of archaeological investigations in the Memelland before World War II.

Archeologinių objektų bylos (fondas IXd8)

Fondas suformuotas iš atskirų dokumentų. Jame saugoma ir susirašinėjimo dokumentai ir lauko tyrimų dokumentacija ir iškarpos iš spaudos bei literatūros. Visa medžiaga surūšiuota pagal objektus. Tačiau kai kuriose bylose saugomi ir su kitais objektais suiję dokumentai.

Pvz. byloje Schernen saugomas A. Bezzenbergerio 1891-1893 m. archeologinių tyrimų dienoraštis, kuriame yra daug svarbios, nepublikuotos informacijos apie jo tyrimus tais metais. Pvz. Weszeiten/Vėžaičių kapinyno tyrimų lauko brėžiniai 1891-1893 m. Kalbant apie minėtame dienoraštyje esančią informaciją, susijusią su šiuo kapinynu, akivaizdžiai

Fotomedžiagos kolekcija (fondas IXk)

1990 m. pradėjus tvarkyti Prussia-Museum medžiagą pakliuvusią į Berlyną, paaiškėjo, kad tarp muziejaus eksponatų ir archyvinių dokumentų, čia pateko ir dvi dėžės stiklo negatyvų. Šiandien muziejuje saugoma

Apie Prussia-Museum fotomedžiagą ir negatyvus, kuriuose užfiksuoti radiniai iš Klaipėdos krašto skaitytas pranešimas 2005 m. vykusioje konferencijoje J. Puzino skaitymai, o pranešimo medžiaga publikuota atskirame straipsnyje leidinyje Archaeologia Lituana.T.7.

K. Voigtmann kartoteka (Fondas IXc1)

Kartoteką sudaro keli šimtai pavienių lapelių, kuriuose aprašyti ir nupaišyti ar įklijuotos fotonuotraukos su „Prussia-Museum“ saugotais radiniai. Kartotekoje užfiksuoti V-VIII a. radiniai iš įvairių vietovių. Su Klaipėdos krašte rastais radiniais susiję 32 lapeliai.

Kita archyvinė medžiaga

Archeologo Kurto Voigtmanno archyvinė medžiaga (Fondas IX f2)

Medžiagą sudaro keli tūkstančiai lapų įvairių užrašų, susijusių su archeologija, tarp kurių rastas tik vienas lapas, susijęs su Klaipėdos krašte rasta archeologine medžiaga – Aukštkiemių kapinyno kapo Nr. 132 radinių aprašymas z(IX f2. b-18. Bd. 2).

Archeologo Heinricho Kemke archyvinė medžiaga (Fondas IX f1)

Medžiagą sudaro keli tūkstančiai lapų įvairių užrašų, susijusių su archeologija, tarp kurių rasta 13 lapų, susijusių su Klaipėdos krašte rasta archeologine medžiaga – Aukštkiemių kapinyno kapų inventorių eskizai su užrašais (IX f1 b-6.)